Europos struktūrinė parama kelia vandens kainas į kosmines aukštumas

Vandens kaina visuose Lietuvos miestuose nenumaldomai kyla. Štai ‘Vilniaus vandenys“ jau siekia ją padidinti 50 nuošimčių . Motyvas – tinklų priežiūrai, bla bla bla trūksta pinigų, įmonė dirba nuostolingai.

Vandens (įskaičius ir nuotekų šalinimą) kainas pastaraisiais metais didino ir ruošiasi toliau didinti praktiškai visos vandentvarkos įmonės. Suprantama, tik kilniu tikslu aprūpinti gyventojus skaidriu vandeniu ir išleisti į gamtą dar skaidresnes nuotekas.

Šiam kilniam tikslui Europos Sąjunga, suprantama Lietuvai nurodžius šią sritį prioritetu, skyrė milijardus litų paramos. Sukurta speciali agentūra pinigams skirstyti ir prižiūrėti panaudojimo skaidrumą. Su dideliu užsidegimu statomos naujos ir rekonstruojamos senos nuotekų valyklos, tiesiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai. Paramos milijardai sėkmingai „įsisavinami“, džiaugsmingai raportuojama kaip Lietuva šiuo požiūriu lenkia kitas šalis.

Vandentvarkos įmonės rungiasi „pramušinėdamos“ pinigus naujiems projektams, rekonstruojami vos prieš kelis metu pastatyti įrenginiai – nesvarbu, kad jie nebuvo naudojami, nes buvo nereikalingi. Perkami nauji įrengimai ir prietaisai - 21 gi amžius, mėgsta sakyti įmonių vadovai - kurie taip pat nebus naudojami, nes nelabai kas moka jais naudotis. Svarbiausia „įsisavinti“ kuo daugiau paramos.  Reikia skubėti, nes kitame finansiniame laikotarpyje pinigų gali nebebūti.

Kodėl valdiškų įmonių vadovai taip veržiasi investuoti niekam ne paslaptis. Ir net galima būtų be didelio skausmo susitaikyti su tais keliais nuošimčiais investicijų nuosavo namo statybai. Žymiai skaudžiau yra tai, kad tie nuošimčiai tuo saldesni, kuo didesnės investicijos, todėl investuojama į pačius brangiausius dalykus, nepaisant visiško jų beprasmiškumo.

Visos investicijos neišvengiamai persikelia į vandens tarifą ir kuo didesnė param skiriama, tuo brangiau ji mums kainuoja.

Nemanau, kad kitaip tvarkomasi ligoninėse, geležinkelyje ar universitetuose.

Laurinkus be kaukės

Laurinkus nusimetė kaukę ir ėmė atvirai dėstyti kvailystes neva žmogaus teisės is tarptautinės sutartys griauna Lietuvos slaptąsias tarnybas ir jų pasiaukojamą kovą su tarptautiniu terorizmu. Jam vadovaujant „2002-ųjų pradžioje Lietuva buvo įtraukta į tarptautinį kovos su terorizmu priemonių parengimo tinklą. Mūsų valstybė šį iššūkį atlaikė garbingai, slaptosios tarnybos greitai išsikovojo tarptautinį pasitikėjimą“, o „diskusijos apie CŽV kalėjimus procesui sudavė rimtą smūgį“, nes „paskelbta, kad Lietuvoje pažeistos žmogaus teisės“. 

Jeigu ne tos nelemtos žmogaus teisės, Laurinkus jau būtų susitvarkęs su terorizmu. Įdomu, kad tarptautinio terorizmo veiklą Lietuvoje Laurinkus savo skvarbiu suagumiečio žvilgsniu įžiūri cigarečių kontrabandoje „didelė dalis cigarečių ar narkotikų kontrabandos juodo pelno tenka būtent europietiškos kilmės teroristinėms organizacijoms“.

Sunku, nebūnant saugumiečiu, suvokti ką bendra turi CŽV kalėjimai ir cigarečių kontrabanda ir kuo žmogaus teisės kliudo kovoti su ja. Dar sunkiau prisiminti VSD laimėjimus gaudant kontrabandistus, tikriausiai jie labai slapti. 

Laurinkaus tekstas persmelktas jo puoselėtų slaptų VSD pažymų „yra pagrindo manyti, kad gali kilti įtarimų“ dvasia – supainioti dievo dovaną su kiaušiniene ir kažką, net jam nežinant, apkaltinti nebūtais dalykais. Visokios žmogaus teisės tik galvos skausmas.