Atominiai juokai

Pažiūrėjau Miliūtės teisę žinoti apie branduolinės jėgainės „statybos“ reikalus ir supratau, kad teisę žinti gal ir turiu, bet negaliu.

Įspūdingiausiai kalbėjo viceministras R. Švedas, nuolat kartodamas jog reikia kalbėti apie principus, o ne apie skaičius ir projekto ekonomiką. Ir tai po keleto metų intensyvaus darbo, jau pasibaigus strateginio investuotojo parinkimo konkursui (nesvarbu kuo jis baigėsi). Niekaip negaliu suvokti kokie buvo nugalėtojo parinkimo kriterijai, jei vis dar vyksta diskusija apie „principus“. Mano supratimu investuotojas turėtų būti parenkamas pagal ekonomiškai palankiausią pasiūlymą, iš esmės – mažiausią reikalaujamą subsidiją savo investicijoms. Tuo metu kai galės pradėti nauja jėgainė turėtų veikti elektros rinka, todėl nustatyti elektros supirkimo kainą nėra galimybių. Vadinasi valstybė gali arba subsidijuoti elektros kainas, arba neatlygintinai investuoti į statybą.

Jeigu potencialių investuotojų buvo prašoma pateikti konkursui „principus“, nenuostabu, kad visi jie iš tokio konkurso „nusiplovė“.

Visgi netikiu, kad konkurso sąlygos buvo tokios kvailos. Kažkas jau buvo paskaičiavęs planuokamą galią, netgi parinkęs technologiją (be to neįmanoma atlikti poveikio aplinkai vertinimo). Tai kodėl viceministras bėga nuo bet kokių argumentuotų diskusijų, prisidengdamas mistiniai principais. Matau vieną vienintelį paaiškinimą – konkursas akivaizdžiai parodė, kad pastatyti naują atominę elektrinę Lietuvoje nerealu. Tačiau pripažinti tokią nemalonią tiesą dabar nepalankus metas, vyriausybė ir taip vos laikosi, reikia priimti biudžetą (laidos metu jis dar nebuvo priimtas), artėja savivaldybių rinkimai.

Tenka atidėlioti nemalonios naujienos  pranešimą, pasakojant apie būsimas derybas, kurios truks tai kelis mėnesius, tai pusę metų. Kuo ilgiau, tuo geriau – vasarą tauta lengviau praryja nemalonias žinias.

Prisidengiant konfidencialumo skraiste apie neva vykstančias derybas galima kalbėti metų metus ir niekas nesužinos, kad jos net neprasidėjo.

1 komentaras

  1. Alfredas

    Kaina buvo įvardinta maždaug prieš pusantrų metų – tiksliai neatsimenu, bet spaudoje buvo pasirodę skaičiai apie 24-27 cnt.kwh. Po to visi skaičiai dingo ir liko tik „principai“. Aišku, kad jokie „strateginiai“ partneriai tokia kaina energijos nepirks. Kadangi Lietuvoje skirtumo taip pat niekaip nesukompensuosi – jokia ekonomika investuotojui čia gautis negali.
    Kitas klausimas, kurio atsakyti man neleidžia (ne)išsilavinimas – kaip gali 1500-1700 MW galios vienetas dirbti sinchroniškai su sistema, su kuria jį jungiančios galingiausios linijos galia tik 1000 MW ?
    Šio beprasmiško proceso motyvai, matyt, buvo kiti.

Parašykite komentarą