Iš esmės

Laurinkus nusimetė kaukę ir ėmė atvirai dėstyti kvailystes neva žmogaus teisės is tarptautinės sutartys griauna Lietuvos slaptąsias tarnybas ir jų pasiaukojamą kovą su tarptautiniu terorizmu. Jam vadovaujant “2002-ųjų pradžioje Lietuva buvo įtraukta į tarptautinį kovos su terorizmu priemonių parengimo tinklą. Mūsų valstybė šį iššūkį atlaikė garbingai, slaptosios tarnybos greitai išsikovojo tarptautinį pasitikėjimą”, o “diskusijos apie CŽV kalėjimus procesui sudavė rimtą smūgį”, nes “paskelbta, kad Lietuvoje pažeistos žmogaus teisės”. 

Jeigu ne tos nelemtos žmogaus teisės, Laurinkus jau būtų susitvarkęs su terorizmu. Įdomu, kad tarptautinio terorizmo veiklą Lietuvoje Laurinkus savo skvarbiu suagumiečio žvilgsniu įžiūri cigarečių kontrabandoje “didelė dalis cigarečių ar narkotikų kontrabandos juodo pelno tenka būtent europietiškos kilmės teroristinėms organizacijoms”.

Sunku, nebūnant saugumiečiu, suvokti ką bendra turi CŽV kalėjimai ir cigarečių kontrabanda ir kuo žmogaus teisės kliudo kovoti su ja. Dar sunkiau prisiminti VSD laimėjimus gaudant kontrabandistus, tikriausiai jie labai slapti. 

Laurinkaus tekstas persmelktas jo puoselėtų slaptų VSD pažymų “yra pagrindo manyti, kad gali kilti įtarimų” dvasia - supainioti dievo dovaną su kiaušiniene ir kažką, net jam nežinant, apkaltinti nebūtais dalykais. Visokios žmogaus teisės tik galvos skausmas.