Paprastas Seimo narių atlyginimų klausimo sprendimas

Daug ar mažai uždirba Seimo nariai? Verta jiems atstatyti ar ne prieškrizinius atlyginimus?
Viską galima išpręsti labai lengvai – atlyginimus Seimo nariams turėtų mokėti rinkėjai. ir tik tos apygardos, kurioje jis išrinktas. Tokia atlyginimo tvarka gerai dera su atstovaujamos demokratijos principais. Rinkėjai savo valiai pareikšti siunčia vieną savo bendruomenės atstovą ir apmoka už jo laiką, skirtą bendruomenės tarnystei. Nušautume kelis zuikius iš karto. Pirmas, nekiltų klausimų daug ar mažai uždirba seimūnas – tiek kiek rinkėjai juo yra patenkinti, tiek jam ir moka. Antra, nereikėtų laužyti galvos dėl atšaukimo procedūros – negaudamas atlyginimo seimūnas pats pasiprašytų atleidžiamas. Na ir savo atstovus rinkėjai susitiktų gerokai dažniau.

Kuo būsi šiandien?

Kartais visos diskusijos dėl teisės į socialinę lytį (angl. gender) ir istorijos apie mergina nutarusį būti vyriškos lyties (biologinės) mokytoją Niujorko mokykloje atrodo kaip pamišusių žmonių paistalai. Deja, socialinė lytis yra tikrovė, kuri kartais pasireiškia visiškai netikėtai.

Štai MIT vystoma puiki mokymo priemonė Scratch (tai yra vizualaus programavimo sistema, skirta visai mažiems ar kiek paūgėjusiems vaikams) registruojantis siūlo pasirinkti, kokios lyties (socialinės?!) norėtum būti. Kaip dešimtmečiui paaiškinti, kodėl greta vyro ir moters dar yra kitų variantų? Ir kodėl skatiname tokius klausimus tokiame amžiuje?

Belytis

PS Šaltiniai teigia, kad australai yra socialinių lyčių čempionai – išrado 23 galimus variantus. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gvaitoska-lyciu-lygybe-ar-smegenu-plovimas.d?id=59723579

Teisė žinoti apie korupciją

Per krepšinio pertaraukėles pažiūrėjau Miliūtės laidą apie korupciją. Girdėjau nedidelę dalį, todėl negaliu kažką protingo pareikšti apie laidos turinį.

Man kil tik vienas klausimas – ar laidos dalyviai, išmintingais veidais kalbėję apie korupciją, patys yra davę ir/ar ėmę kyšius?

Jeigu tokios patirties turi, galėjo bent parausti.

Jeigu yra švaručiai, visos jų kalbos yra diletantiškos.

Atominiai juokai

Pažiūrėjau Miliūtės teisę žinoti apie branduolinės jėgainės „statybos“ reikalus ir supratau, kad teisę žinti gal ir turiu, bet negaliu.

Įspūdingiausiai kalbėjo viceministras R. Švedas, nuolat kartodamas jog reikia kalbėti apie principus, o ne apie skaičius ir projekto ekonomiką. Ir tai po keleto metų intensyvaus darbo, jau pasibaigus strateginio investuotojo parinkimo konkursui (nesvarbu kuo jis baigėsi). Niekaip negaliu suvokti kokie buvo nugalėtojo parinkimo kriterijai, jei vis dar vyksta diskusija apie „principus“. Mano supratimu investuotojas turėtų būti parenkamas pagal ekonomiškai palankiausią pasiūlymą, iš esmės – mažiausią reikalaujamą subsidiją savo investicijoms. Tuo metu kai galės pradėti nauja jėgainė turėtų veikti elektros rinka, todėl nustatyti elektros supirkimo kainą nėra galimybių. Vadinasi valstybė gali arba subsidijuoti elektros kainas, arba neatlygintinai investuoti į statybą.

Jeigu potencialių investuotojų buvo prašoma pateikti konkursui „principus“, nenuostabu, kad visi jie iš tokio konkurso „nusiplovė“. Skaityti toliau